A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
Absorbcija
Kosmetiniai produktai yra kuriami taip, kad jų sudedamųjų medžiagų poveikis apsiribotų tik oda ar plaukais. Oda yra barjeras, saugantis nuo išorės veiksnių, todėl šiandien dauguma vaistų yra praryjami arba suleidžiami, ir tik kai kurie gali būti absorbuoti per odą, naudojant pleistrus.
Žinoma, kai kurios medžiagos įsigeria per odą arba gali būti netyčia prarytos (pavyzdžiui, burnos higienos produktai ar lūpų kosmetika), tačiau jos yra labai greitai suskaidomos ir pašalinamos, todėl nepadaro žalos. Tokios medžiagos nesikaupia kūne ir jų kiekis nepasiekia žalingo lygio.
Medžiagos gebėjimas patekti į kūną per odą – sudėtingas dalykas ir priklauso nuo individualių medžiagos savybių, pavyzdžiui, tirpumo riebaluose ir molekulių dydžio (masės). Mūsų svoris matuojamas kilogramais, o molekulių „dydis“ arba „svoris“ matuojamas daltonais. Galbūt teko girdėti apie „Daltono taisyklę“: jeigu medžiaga yra sunkesnė nei 500 daltonų, ji sunkiai prasiskverbs per odą. Lengvesnės nei 500 daltonų medžiagos turi didesnę tikimybę įveikti odos barjerą, ypač jei jų elektrinis krūvis mažas ir jos prastai tirpsta tiek vandenyje, tiek riebaluose. Ši taisyklė taikoma sveikai odai. Įpjovimų, uždegimų, nuotrynų pažeista oda praleidžia daugiau įvairių medžiagų, kurios nesugebėtų prasiskverbti jie ji būtų sveika.
Kiekvieno kosmetikos produkto saugumas yra išsamiai įvertinamas prieš jam patenkant į rinką. Saugumo kontrolė užtikrina, kad nebūtų net menkiausios galimybės vartotojui nukentėti, net jei oda ir pažeista.
Aerozoliai
Saugaus aerozolių naudojimo patarimai:
- Visada atidžiai perskaitykite ant pakuotės pateiktą informaciją apie naudojimą ir atsargumo priemones, įsitikinkite, kad viską gerai supratote.
- Naudokite aerozolius tik gerai vėdinamose patalpose. Jei naudojate uždaroje patalpoje, būtinai atidarykite langus ir duris.
- Aerozoliai – suslėgtos dujos. Niekada nepradurkite ar nedeginkite aerozolinių balionėlių, net tuščių. Laikykite juos atokiau nuo saulės ir karščio.
- Aerozoliai yra itin degūs. Kai juos naudojate, venkite atviros liepsnos ar kitokių ugnies šaltinių, pavyzdžiui, cigarečių.
- Aerozolius laikykite vaikams neprieinamoje vietoje.
- Aerozoliai skirti naudoti trumpais papurškimais (nebent gamintojas nurodo kitaip). Tyčinis turinio koncentravimas ir įkvėpimas yra pavojingas ir gali baigtis mirtimi.
Alfa-hidroksirūgštys (AHA-rūgštys)
Alfa-hidroksirūgštys (angl. alpha hydroxy acids) – tai natūralios vaisių ir pieno rūgštys, išgaunamos iš vynuogių, obuolių, alyvuogių, citrinų ir pieno. Jos naudojamos labai mažais kiekiais, gerai prasiskverbia į odą, pagreitindamos ląstelių atsinaujinimą. AHA rūgščių dėka oda tampa gaivesnė ir lygesnė. Jos taip pat teigiamai veikia jungiamojo audinio kolageną. Dėl stipraus dirginamojo poveikio didelės koncentracijos AHA-rūgštys gali būti naudojamos tik patyrusių kosmetologų ir dermatologų.
Aliuminis antiperspirantuose
Aliuminio druskos (kartais vadinamos aliuminio/cirkonio druskomis) dedamos į antiperspirantus tam, kad ištirpusios prakaite sudarytų ploną plėvelę ant prakaito liaukų, taip kelioms valandoms sumažindamos prakaitavimą. Alumas – aliuminio druska – kristalas, kuris naudojamas kaip „natūralus“ dezodorantas/antiperspirantas ir veikia labai panašiai.
Aliuminis yra trečias labiausiai paplitęs elementas žemėje, randamas maiste, vandenyje, vaistuose bei daugybėje kitų produktų naudojamų kasdien. Nėra jokių mokslinių tyrimų duomenų, jog aliuminis antiperspirantuose kelia grėsmę sveikatai.
Vienas iš populiarių mitų teigia, kad aliuminio turintys antiperspirantai gali būti krūties vėžio priežastimi. Šis mitas atsirado po to, kai keli moksliniai tyrimai parodė, jog aliuminio druskos turi menką potencialą įsiskverbti į (bet ne PER) odą. Tačiau net jei aliuminio druskos ir sugebėtų iš antiperspiranto prasiskverbti per odą, tai būtų menka dalis to aliuminio, kurį mes gauname su maistu ir vandeniu kasdien. Galų gale, juk antiperspirantai yra sukurti tam, kad veiktų ant odos – jie neveiktų, jei didžioji dalis aliuminio druskų būtų sugeriamos į odą.
Didžioji dauguma vėžio tyrimų organizacijų sutinka, jog nėra jokio biologinio mechanizmo, pagal kurį antiperspirantai galėtų sukelti krūties vėžį. Neseniai valstybinėms organizacijoms įvairiose šalyse teko stebėti, kaip tokie ir panašūs nepagrįsti kaltinimai kosmetikos produktams buvo naudojami nukreipti visuomenės dėmesį nuo tikrų vėžio sukelėjų, pvz., rūkymo ar prastos mitybos.
Taip pat manyta, jog aliuminis gali veikti panašiai kaip estrogenas. Jei taip ir yra, toks veikimas galėtų būti atkurtas tik laboratorijoje ir neįmanoma, kad aliuminis pakenktų gyvam organizmui. Daug medžiagų veikia panašiai kaip estrogenas ir jos randamos maiste daug didesnėmis koncentracijomis nei aliuminis. Iš tikrųjų, jei kas nors ir turi potencialą veikti kaip estrogenas, tai dar nereiškia, kad ta medžiaga sutrikdys sveikatą.
Aliuminis ir Alzheimerio liga
Keli mokslininkai iškėlė hipotezę, jog egzistuoja ryšys tarp aliuminio ir Alzheimerio ligos. Tačiau nėra jokių įrodymų šiai hipotezei patvirtinti. Šiuo ir panašiais klausimais per pastaruosius 40 metų buvo atlikta daug tyrimų. 1997-aisiais Pasaulio Sveikatos Organizacija pranešė savo išvadas, jog nėra jokio padidėjusio pavojaus sveikatai žmonėms, kurie kasdien nedirba su aliuminiu, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad aliuminis yra pagrindinis Alzheimerio ligos sukelėjas. Taip pat, epidemiologiniai tyrimai parodė, jog žmonės, dirbantys su aliuminiu, nesuserga Alzheimerio liga dažniau nei kiti, nors į jų kūnus patenka daug daugiau aliuminio nei įprasta.
Medicininiai ir moksliniai tyrimai aiškiai parodo, jog negalima aliuminio laikyti Alzheimerio ligos priežastimi.
Antioksidantai
Tai medžiagos, kurios padeda kūnui pašalinti ar sumenkinti laisvųjų radikalų poveikį arba išvengti kitų medžiagų, esančių produkte, oksidacijos (sunykimo dėl reakcijų su ore esančiu deguonimi). Ypač antioksidantų reikia lipidams kosmetiniuose produktuose – jei jų nėra, oksidacijos procesai kosmetiniams produktams gali suteikti rūgščius ar kitus nemalonius kvapus.
Arsenas makiaže
Arsenas yra visiškai uždraustas kosmetikoje ir nėra nei vieno produkto, kuriame jo būtų.
Asbestas
Asbestą draudžiama naudoti kosmetikoje.
Ši medžiaga yra natūralus mineralas, sudarytas iš itin plonų skaidulų. Asbesto naudojimas griežtai kontroliuojamas, nes šis mineralas labai pavojingas sveikatai.
Kartais asbestas yra painiojamas su talku. Tiesa, kad tiek asbestas, tiek talkas yra magnio silikatų hidratas, tačiau kosmetikoje naudojamas talkas neturi tokios skaidulinės struktūros kaip asbestas. Asbesto kenksmingumas yra siejamas su šia struktūra, ir talkas yra laikomas kosmetiniu tik tuomet, kai jis neturi jokių skaidulų.
Baliklis/Vandenilio peroksidas dantų balinimo priemonėse
Dantų balinimo priemonės balina dantis dviem būdais: mažytės dalelės nušlifuoja dantų paviršių, pašalindamos pageltusį sluoksnį, arba dantų pastoje yra balinančios medžiagos, pvz., vandenilio peroksido.
Pagal Europos Sąjungos kosmetikos įstatymus, balinančios medžiagos turinčiuose produktuose jos kiekis privalo būti ne didesnis už 0,1%.
Anksčiau būdavo pardavinėjamos dantų balinimo priemonės, kuriose buvo daugiau balinančios medžiagos. Dabar tokios priemonės yra nelegalios, todėl rekomenduojama įsigyti priemones dantų balinimui tik iš vaistinės ar dantų gydytojo.
Bandymai su gyvūnais
Kasdieninė kosmetika, kurią naudojate, NĖRA išbandyta su gyvūnais.
Europos Sąjungos šalyse kosmetikos produktų bandymai su gyvūnais buvo visiškai uždrausti 2004-ųjų rugsėjį.
BBP lūpdažiuose
Butilo benzilo ftalatas (angl. butyl benzyl phtalate, BBP) Europos Sąjungoje draudžiamas naudoti VISOJE kosmetikoje. Tai galioja visiems ES šalyse pragamintiems produktams, taip pat įvežtoms kosmetikos prekėms. Šis draudimas įsigaliojo 2000-ųjų rugpjūtį, kai susirūpinta BBP saugumu. Kosmetikos gamintojai vienareikšmiškai palaikė šį draudimą.
Be alkoholio
Dažniausiai pamatę užrašą „be alkoholio“ (angl. alcohol-free), pagalvojame, jog produkte nėra etilo alkoholio (etanolio).
Bendrinėje kalboje žodis „alkoholis“ dažniausiai reiškia etilo alkoholį (etanolį), kuris yra dažnas tirpiklis kosmetiniuose produktuose ar kvepaluose. Etanolis taip pat yra naudojamas alkoholiniuose gėrimuose, todėl jis ir yra siejamas su žodžiu „alkoholis“.
Tačiau, jei žiūrėsime į alkoholį iš mokslinės perspektyvos, tuomet šis žodis apibūdina bet kokią medžiagą, kuri turi hidroksilo (kartais trumpinama kaip –OH) grupę. Ši grupė sudaryta iš deguonies ir vandenilio atomų. Hidroksilo grupę turinčios medžiagos vadinamos alkoholiais, todėl gali atsirasti nesusipratimų, kada alkoholių klasės cheminiai junginiai dedami į kosmetikos produktus.
Taigi, kai ant pakuotės parašyta „be alkoholio“, turima galvoje, jog nėra etilo alkoholio. Etilo alkoholis yra puikus tirpiklis, gebantis pašalinti riebalus ir vandenį iš odos – dėl šios priežasties jis džiovina. Kai kurie vartotojai gali pastebėti, jog oda šiek tiek sudirgsta naudojant etilo alkoholį.
Vartotojai ieško produktų be alkoholio norėdami išvengti būtent šių jo efektų. Žinoma, gali būti ir kitokių – asmeninių ar kultūrinių – priežasčių.
Beta-hidroksirūgštys (BHA rūgštys)
Beta-hidroksirūgštys panašios į AHA rūgštis ir naudojamos panašiu tikslu: sausos paviršinės ląstelės pašalinamos, oda atrodo lygesnė ir švelnesnė.
Bioakumuliacija
Kai organizmas pasisavina medžiagas greičiau, nei jos pašalinamos, medžiagos ima kauptis. Tai nėra tiesiog medžiagos buvimas organizme – jos kiekis nuolat didėja ir gali pasiekti nuodingą lygį. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kad cheminės medžiagos buvimas ar bioakumuliacija nebūtinai reiškia, jog kažkas gali nutikti – tai visiškai priklauso nuo medžiagos.
Bisfenolis A
Bisfenolį A draudžiama naudoti kosmetikoje nuo 2006-ųjų lapkričio.
Šis chemikalas naudojamas gaminant medžiagą, kuria padengiamas vidinis įpakavimų paviršius, pvz., aerozolių skardinių vidus – tai padeda išvengti korozijos. Nors didžioji dalis bisfenolio A sunaudojama padengiančios medžiagos gamyboje, šiek tiek jos lieka ir galutiniame produkte. Labai svarbu apsaugoti pakuotę nuo korozijos, tačiau dar svabiau maksimaliai sumažinti pavojų sveikatai. Bisfenolis A taip pat naudojamas kai kurių plastikų gamybai.
Kosmetikos teisė pažymi, jog produkte gali būti labai maži kiekiai medžiagų, kurių neįmanoma išvengti (tai taip pat taikoma medžiagoms, kurių vartojimas kosmetikoje uždraustas). Taip yra todėl, kad jei labai maži kiekiai aptinkami produkte, tai jie atkeliavo ne iš kosmetinės produkto pusės, o, pavyzdžiui, įpakavimo. Teisiškai reikalaujama, jog vertinant produkto saugumą būtų atsižvelgiama į šiuos mažus medžiagų kiekius, kad jos nekeltų grėsmės naudotojo sveikatai.
Mažyčiai bisfenolio kiekiai, kuriuos galima aptikti kai kuriuose kosmetikos produktuose, dėl to, kad jie atkeliavo iš įpakavimo, nekelia jokios grėsmės sveikatai.
Cheminių medžiagų liekanos
Įstatymai, reguliuojantys kosmetinių produktų gamybą, toleruoja produkto sudėtyje esančius labai mažus kenksmingų ar draudžiamų medžiagų kiekius, jei jų neįmanoma pašalinti ar išvengti gamybos metu. Tai galioja tik tuomet, jei esant šiems labai mažiems kiekiams, produktas nekelia grėsmės vartotojui. Visų produktų saugumas griežtai įvertinamas prieš pradedant jais prekiauti. Šie vertinimai atsižvelgia į visus galimus mažų kiekių poveikius suaugusiems ir vaikams.
Dar skaitykite „Labai mažų kiekių aptikimas“.
Chemikalai (cheminės medžiagos)
Pastaraisiais metais kai kurie kosmetiniai produktai susilaukė didelio spaudimo dėl juose naudojamų „chemikalų“. Tačiau juk visi ingredientai kosmetikoje ir yra chemikalai – natūralūs ar pagaminti žmogaus! Vanduo yra viena „natūraliausių“ medžiagų pasaulyje – ir tai, be abejo, yra chemikalas.
Viskas yra sudaryta iš chemikalų – chemikalas yra bet kokia medžiaga iš atomų ir molekulių, ir visai nesvarbu, ar ji aptinkama gamtoje, ar buvo sukurta laboratorijoje.
Tiesą sakant, gamta ir yra didžioji chemikalų gamintoja – labiausiai jai sekasi natūralių nuodų gamyboje. Taigi, nesvarbu, ar kosmetika pagaminta tik iš natūralių medžiagų, ar joje taip pat yra ir žmogaus sukurtų chemikalų – visi produktai yra labai griežtai tikrinami pagal kosmetikos teisinius reikalavimus tam, kad būtų saugūs vartoti.
Gamintojų teiginiai
Naujoviškų, inovatyvių kosmetinių preparatų, pvz., drėkinančių kremų prieš senėjimą, kūrimo mokslinė dalis – tyrimai ir formulių sudarymas – atliekama aukštos kvalifikacijos bei įvairių sričių mokslininkų. Tam, kad vienas produktas atsirastų parduotuvių lentynose, gali prireikti mažiausiai penkerių metų: prie šio produkto dirbs tuzinas vyresniųjų mokslininkų, kiekvienas jų apsuptas savo komandos narių.
ES teisėtvarka labai griežtai reguliuoja kosmetikos produktų kūrimą, gamybą, žymėjimą, saugumą ir nuorodas ant pakuotės: visa tai turi būti pagrįsta teisiškai.
Produkto kūrimo metu daug bandymų bei tyrimų atliekama su dideliu kiekiu žmonių tam, kad būtų galima įsitikinti, jog produktas veikia būtent taip, kaip bus rašoma ant pakuotės. Žinoma, nebūtinai reikia tikėti gamintojo pažadais – jei netikite, tuomet jums pravartu žinoti, jog daugelyje šalių reklamos kontrolės tarnybos patikrina ir išnagrinėja visus reklamose pateikiamus veikimo aprašymus. Reikalaujami tvirti moksliniai įrodymai teiginiams pagrįsti, ir tik juos pateikus galime pamatyti produkto reklamą per televiziją. Jei reklamos kontrolės tarnybos sulaukia nusiskundimų iš vartotojų, visi moksliniai produkto duomenys peržiūrimi iš naujo ir leidimas reklamuoti svarstomas iš naujo.
Kai spaudoje žurnalistai apžvelgia naujas kosmetikos priemones, kalbama, jog jie jaučia spaudimą iš gamintojų, kurie reklamuoja savo prekes. Tačiau žurnalistai turi teisę sakyti savo nuomonę apie visų produktų veikimą, nepriklausomai nuo leidyklos reklaminių sandorių. Tik gerų atsiliepimų sulaukę produktai turi šansą pakliūti į kosmetikos apžvalgas.
CMR – kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai cheminės medžiagos
CMR medžiagos – cheminiai junginiai, kurie yra kancerogenai, mutagenai arba toksiški reprodukcijai (reprotoksiški), remiantis Europos pavojingų medžiagų direktyva, tačiau dabar, pagal Europos cheminių junginių teisės aktą (REACH), įdiegiama nauja junginių klasifikacija.
Klasifikacija paremta tuo, kokios yra junginių pavojingos savybės blogiausiu žinomu apsinuodijimo atveju, ir, visai nesvarbu, kiek, kokiomis sąlygomis ar per kiek laiko buvo padaryta žala.
CMR chemikalai skirstomi į tris kategorijas: 1-osios ir 2-osios kategorijos juginių naudojimas kosmetikoje yra griežtai draudžiamas; 3-iosios klasės junginiai taip pat dažniausiai draudžiami, tačiau jų vartojimas tam tikrais atvejais gali būti leidžiamas, jeigu pavyksta įrodyti, kad jų naudojimas toje situacijoje yra saugus sveikatai. 3-iosios klasės junginių naudojimą kosmetikoje kontroliuoja Europos Komisijos mokslinis komitetas vartotojų saugumui (SCCS).
Leidimas naudoti 3-iosios klasės CMR junginius neturėtų kelti nerimo. Kancerogeninės, mutageninės ar reprotoksinės savybės gali atsirasti tik tam tikromis sąlygomis bei priklauso nuo vartojimo intensyvumo, todėl galima nustatyti naudojimo sąlygas, kurios nekeltų jokios grėsmės sveikatai. Reikia pabrėžti, kad klasifikacijos sistema neapibūdina nei grėsmės, nei CMR savybių stiprumo.
Trys CMR junginių kategorijos supaprastintai gali būti apibūdinamos taip:
• 1-oji kategorija: medžiaga tikrai yra kancerogeninė/mutageninė/reprotoksiška žmogui.
• 2-oji kategorija: labai tikėtina, kad medžiaga yra kancerogeninė/mutageninė/reprotoksiška žmogui.
• 3-ioji kategorija: medžiaga, į kurios naudojimą reikia atkreipti dėmesį dėl to, jog ji gali būti kancerogeninė/mutageninė/reprotoksiška žmogui.
Visi kosmetiniai produktai, parduodami ES šalyse privalo būti saugūs – tai kontroliuojama remiantis griežtomis taisyklėmis bei įstatymais.
Dalis per milijardą (ppb) ir dalis per milijoną (ppm)
Daugelis medžiagų laikomos pavojingomis, kai jų suvartojama dideliais kiekiais – itin menki jų kiekiai nekelia visiškai jokio pavojaus, todėl kai jų aptinkama kosmetiniuose produktuose, tai dar nereiškia, jog jis užteršas pavojingomis medžiagomis. Medžiagų kenksmingumas iš tiesų visiškai priklauso nuo jų dozės. Mokslininkų naudojami vienetai – dalis per milijardą ir dalis per milijoną – skirti matuoti itin mažiems kiekiams. 1000 dalių per milijardą yra tas pats, kas viena dalis per milijoną, ir tai prilygsta vienam kibirui per 80 000 vonių; viena dalis per milijardą – tai tas pats, kaip viena sekundė per trisdešimt metų.
Dermatologiškai patikrinta
Nėra jokio teisinio „dermatologiškai patikrinta“ ar „patikrinta dermatologų“ apibrėžimo kosmetikos kontekste. Bendraaja prasme tai reiškia, jog produktas išbandytas ant odos. Įvairūs metodai taikomi tam, kad patikrinti, ar produktas tinkamas naudojimui ant odos. Gydytojo ar dermatologo įsikišimas taikant šiuos metodus nėra būtinas, tačiau šie tyrimų metodai greičiausiai buvo patikrinti medicininę kvalifikaciją turinčio asmens.
1,4-Dioksanas
Europos Sąjungos kosmetikos saugumo reikalavimai draudžia 1,4-dioksano naudojimą kosmetiniuose produktuose. Tačiau maži draudžiamų medžiagų kiekiai, kurių buvimo negalime išvengti dėl gamybinių procesų, yra leidžiami, jei tai nekelia grėsmės sveikatai. Visi kosmetikos produktai privalo būti patikrinti saugumo eksperto. Bet koks mažas kiekis pavojingos medžiagos yra atidžiai ištiriamas, kad nekeltų pavojaus produkto naudotojų sveikatai.
Drėkiklis
Tai medžiaga, kuri sulaiko drėgmę ir neleidžia produktui išdžiūti.
Drėkinimas
Tai būdas padidinti vandens kiekį odoje, taip suminkštinant ir švelninant ją; taip veikia veido ir kūno drėkinamieji kremai.
Elastinas
Tai medžiaga, iš kurios sudarytas elastiškas jungiamasis pluoštas, esantis tiesiai po viršutiniu odos sluoksniu (epidermiu). Jis suteikia odai tamprumo bei atsparumo.
Endokrinų skaidikliai
Endokrinų skaidikliais vadinamos medžiagos, kurios veikia kaip žmogaus hormonai arba sąveikauja su jais, ir taip gali padaryti žalos mūsų organizmui. Tokie kaltinimai krinta ant medžiagų, kurios elgiasi kaip arba sąveikauja su lytiniais hormonais (konkrečiai – estrogenu). Tokia sąveika gali turėti poveikį antriniams lytiniams požymiams.
Endokrinų skaidikliai – plati medžiagų grupė, jai priskiriamos šios ir panašios medžiagos: PCB (polichloruoti bifenilai), organiniai teršalai, dioksinai, DDT ir chloruoti pesticidai.
Epidemiologija
Epidemiologija tai mokslas, nagrinėjantis, kaip dažnai ir kodėl skirtingose žmonių grupėse sergama vienomis ar kitomis ligomis. Pagrindinė tyrimų tema – kaip dažnai tam tikra liga serga rizikos grupė. Rizikos grupė yra žmonės – sveiki ir sergantys – kurie galėtų sirgti ta liga ar nukentėti nuo kitokio sveikatos sutrikdymo. Nustatydami riziką, mokslininkai remiasi tyrimų apie negalavimą duomenimis.
Epidermis
Tai viršutinis (arba išorinis) odos sluoksnis.
Estrogenai
Estrogenas tai stiprus hormonas, natūraliai gaminamas kūne ir įvairiai veikiantis organizmą. Dėl šios priežasties tiek natūralus, tiek sintetinis estrogenas draudžiamas naudoti kosmetikoje, tad bet kuris produktas su estrogenu Europos Sąjungoje yra nelegalus. Kad būtų galima įsigyti tik saugią kosmetiką, estrogeno draudimas yra labai griežtai kontroliuojamas Europos kosmetikos direktyvos.
Kad būtų aiškiau, pateikiame jums detalų hormoninių (ar panašių į jas) medžiagų veikimo mastelį:
- Hormonai organizme randami įvairiais kiekiais – kai kurie jų ypač maži ir matuojami dalimis per milijardą (angl. parts per billion, ppb). Viena dalis per milijardą tai tas pats, kas viena sekundė per trisdešimt metų. Nors šis kiekis ir labai mažas, reikia atsižvelgti kaip stipriai veikia toks hormonas.
- Turbūt vienas iš labiausiai paplitusių tikrų sintetinių endokrinų skaidiklių yra kontraceptinės piliulės bei hormonų terapijos – abiejų šių klasių medžiagos naudojamos terapiškai ir kaip gyvenimo būdo pasirinkimas. Net ir minėtosios medžiagos iš tiesų yra daug mažiau veiklios nei natūralūs hormonai (tarp jų ir estrogenas), su kuriomis mes dažnai susiduriame, todėl tik didelės dozės hormoninių preparatų pasiekia norimą rezultatą.
- Pavyzdžiui, UV filtras benzofenonas-3, kuris buvo manoma esantis endokrinų skaidiklis, yra 1,5 milijono kartų silpnesnis nei etinilestradiolis, kuris naudojamas kontraceptinėse tabletėse. Iš kitos pusės, jei aspirinas būtų 1,5 milijonų kartų silpnesnis, galvos skausmui numalšinti jo tektų išgerti apie trylika kartų daugiau nei patys sveriate. Tai, žinoma, neįmanoma – lygiai taip pat neįmanoma vartoti tiek vadinamųjų endokrinų skaidiklių, kad šie kaip nors jus paveiktų. Jie papraščiausiai per silpni.
- Daugelis endokrinų skaidiklių (iš tiesų jie yra endokrinų struktūrą pamėgdžiojančios medžiagos) lengvai randami gamtoje. Mes juos gauname kartu su maistu daug didesnėmis koncentracijomis, nei galėtume rasti bet kuriame kosmetiniame ar asmens higienos produkte. Fitoestrogenai taip pat yra endokrinų mėgdžiotojai – tai junginiai, randami augaluose ir yra panašūs į estrogeną. Fitoestrogenus mes gauname valgydami kopūstus, sojos pupeles ir daigus, tačiau nėra užregistruota jokių sveikatos sutrikimų, siejamų su maisto vartojimu.
Formaldehidas
Formaldehidas ir kitos medžiagos, kurios skyla į jį, priskiriamos leidžiamiems konservantams pagal kosmetikos direktyvą, remiantis Europos Komisijos nepriklausomų mokslinių ekspertų komiteto išvadomis. Formaldehidas taip pat leidžiamas naudoti nagų kietikliuose.
Formaldehidas plačiai randamas gamtoje: jis yra žmogaus metabolizmo produktas, jo galima rasti ore, kuriuo mes kvėpuojame, taip pat jo yra augaluose ir gyvūnuose. Verdami briuselio kopūstai ir įprasti kopūstai išleidžia formaldehidą. Pirmą kartą formaldehidas panaudotas kaip konservantas dar prieš šimtą metų.
Freonai (chlorofluoroangliavandeniliai; CFC)
Freonai yra medžiagos, kurios anksčiau būdavo naudojamos aerozoliuose. Tai žmogaus sukurtos medžiagos, kurios buvo pirmąkart pagamintos pirmoje XX-ojo amžiaus pusėje. Dėl nepriekaištingo cheminio stabilumo ir dėl to, kad yra nedegūs, freonai buvo labai plačiai naudojami aerozoliuose kaip propelentai.
Tačiau septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose mokslininkai atrado stiprų ryšį tarp freonų naudojimo ir ozono sluoksnio nykimo. Todėl 1989-ųjų pabaigoje daugelis šalių atsisakė freonų naudojimo ir dabar jis uždraustas ne tik Europoje, bet ir didžiojoje pasaulio dalyje.
Ftalatai
Ftalatai tai medžiagų grupė, kurios kiekvienas junginys turi savo unikalų savybių spektrą. Šios medžiagos priskiriamos vienai grupei tik dėl to, kad savo struktūroje turi tam tikrą cheminę grupę. Kai kurie ftalatai pasižymi itin naudingomis savybėmis, tačiau kiti gali būti ir kenksmingi – panašiai, kaip grybai: kai kurie jų yra labai skanūs ir maistingi, tačiau nuodingi šungrybiai juk taip pat grybai. Dėl šios priežasties negalima sakyti, kad visi ftalatai yra vienodi.
Kai kurie, bet jokiu būdu ne visi, ftalatai yra reprotoksiški – tai įrodyta moksliškai, kai didelės dozės jų buvo duotos laboratoriniams gyvūnams. Šie nuodingi ftalatai buvo uždrausti naudojimui kosmetikoje, nors dėl itin mažų kiekių produktuose jie negalėjo kelti didelės grėsmes žmogaus sveikatai.
Kai kurie ftalatai leistini naudoti kosmetikos produktuose su sąlyga, jog jie neturi jokių reprotoksiškų savybių. Dėl šių cheminių medžiagų saugaus naudojimo mokslininkai vienbalsiai sutaria.
Pagrindinis ftalatas, Europoje naudojamas kosmetikos ir asmens higienos produktuose (tarp jų ir plaukų lakuose), yra dietilo ftalatas (angl. diethyl phtalate, DEP). Visos mokslinės apžvalgos ir tyrimai, atlikti autoritetingų mokslininkų bei vyriausybinių organizacijų, priėjo išvadą, jog DEP yra saugus vartoti kosmetikoje bei asmens higienos produktuose. Europos Komisijos nepriklausomas mokslininkų komitetas (mokslininkų komitetas vartotojų produktams (SCCP)) taip pat ištyrė DEP 2007-ųjų kovą. SCCP patvirtino, jog DEP galima saugiai naudoti kosmetikoje ir nerado jokio preteksto įspėjimams ar vartojimo rekomendacijoms. Taip pat SCCP nurodė, jog kitų ftalatų priemaišos (kurių, kaip ingredientų, vartojimas draudžiamas) gali būti aptinkamos dėl naudojimo kitose srityse, pavyzdžiui, įpakavime.
SCCP rekomenduoja leistiną priemaišų normą iki 100 dalių per milijoną. Toks kiekis nekelia jokios grėsmės sveikatai.
Galiojimo data
Žr. Geriausias iki.
GBL (Gama-butirolaktonas)
2009-ųjų gruodžio 23-iąją GBL buvo priskirtas narkotinėms medžiagoms, tačiau gali būti saugiai naudojamas kosmetikos produktuose.
Nors ir mažai tikėtina, kad GBL sukels kokį nors narkotinį poveikį, kosmetikos produktų gamintojai pripažįsta, kad įmanoma piktnaudžiauti tam tikrais produktais. Todėl produktai, turintys GBL, taip pat turi ir didelį kiekį denatoniumo benzoato. Ši medžiaga denatūruoja alkoholį, ir naudojanat ją kartu su GBL, produktas tampa netinkamas piktnaudžiavimui – denatoniumo benzoatas yra labai kartus, todėl jo neįmanoma praryti.
Gydymas botoksu
Gydymas botoksu, kaip ir bet koks kitas gydymas, reikalaujantis poodinių injekcijų, nėra kosmetinė procedūra. Botoksas yra receptinis vaistas. Pacientai, kuriems reikia botokso, privalo būti apžiūrėti gydytojo. Mes patartume kiekvienam, svarstančiam poodinį gydymą botoksu, apsilankyti klinikoje, kurioje dirba kvalifikuoti gydytojai.
Taip vadinamas „nereceptinis“ botokso naudojimas „kosmetinėms procedūroms“ nekeičia to, kad botoksas yra vaistas – vaistus skiria ir jais gydo tik gydytojai.
Dažnai neteisingai teigiama, jog botoksas yra kosmetinis preparatas ir jo bandymai su gyvūnais pažeidžia griežtus ES nurodymus. Taip nėra, nes kompanijos, gaminančios bei parduodančios botoksą nėra kosmetikos kompanijos – joms galioja leidžiamųjų vaistų kontrolės įstatymai.
Geriausias iki
Dauguma produktų gaminami tam, kad būtų tinkami vartojimui ilgą laiką, tačiau ne visada aišku, kiek trunka šis „ilgas laikas“. Jei gaminys turi ribotą laikymo terminą (mažiau nei 30 mėnesių – du su puse metų), galiojimo terminas privalo būti nurodytas.
Galiojimo terminas nėra dažnas kosmetikos produktams, nes jie sukurti tam, kad būtų tinkami vartoti ilgą laiką.
Halal produktai
Arabų kalba žodis halal verčiamas kaip „leistinas“ ir vartojamas įvardinti bet kam, kas leidžiama pagal islamo tradicijas. Nėra jokio specifinio teisinio apibrėžimo tam, kad produktą galima būtų vadinti halal. Žodžio halal apibrėžimas dažniausiai taikomas maisto kontekste, tačiau dabar tai aktualu ir kosmetikoje, augant halal produktų paklausai. Visi gamintojo teiginiai ant pakuotės privalo būti pagrįsti pagal Europos Sąjungos įstatymus.
Halal produktas tai toks gaminys, kuriame nėra jokių iš žmogaus ar gyvūnų (paskerstų nesilaikant Šariato) gautų medžiagų, kurios draudžiamos musulmonams. Paruošimas, perdirbimas, laikymas bei naudoti įrankiai – į visa tai turi būti atsižvelgta.
Galima įsigyti tam tikrų gamintojų produkcijos, pavyzdžiui, makiažo bei asmens higienos priemonių, kurie pažymėti Halal ženklu. Jų sudėtyje nėra alkoholio bei medžiagų, gautų iš gyvūnų. Šiuos gamintojus ir jų produktus lengva rasti internete, tereikia ieškoti raktinio termino „Halal kosmetika“. Kai kurios organizacijos taip pat siūlo sertifikatus halal kosmetikos produktams.
Hipoalergeniškas
Graikiškai „hypo-“ reiškia „mažiau“ arba „sumažėjęs“, todėl, kai kosmetiniai produktai vadinami hipoalergeniškais, tai reiškia, jog jie turi mažesnę, nei įprasta, riziką sukelti alerginę reakciją. Šiam produktui gamintojai atrenka sudėtines dalis, kurios nesukelia alerginių reakcijų, o galutinis produktas yra išbandomas tam, kad būtų išvengta bet kokių galimų šalutinių poveikių. Hipoalergeniški produktai gali turėti kvapiųjų medžiagų, kurios sudėtyje įvardijamos parfum.
Hormonai
Hormonai tai medžiagos, kurias gamina žmogaus endokrininės liaukos. Jos veikia kaip viena didelė komunikacijų sistema. Šioje sistemoje yra labai daug įvairių hormonų, ir kiekvienas jų turi savo konkrečią funkciją. Hormonai nulemia, kiek mes augame, kaip reaguojame tam tikrose situacijose, kaip greitai skaidome cukrų ir kaip mes vystomės lytiškai.
Kraujyje hormonų randama labai skirtingais kiekiais – vieni jų vos aptinkami, ir matuojami dalimis per milijardą (angl. parts per billion, ppb). Tai galima prilyginti vienai sekundei per trisdešimt metų. Tačiau taip pat reikia pasvarstyti, koks stiprus yra hormono veikimas.
Hormonai keliauja po kūną, ir kai jie atvyksta ten, kur turi veikti, jie imasi darbo.
Natūralaus hormono, esančio kiekvieno žmogaus kūne, pavyzdys – estrogenas.
Hormonai (tokie kaip progestogenai, estrogenai ir antiandrogenai, turintys steroidinę struktūrą) draudžiami kosmetinių produktų sudėtyje, todėl bet koks kosmetinis produktas, turintis hormonų, yra nelegalus Europos Sąjungoje.
In vitro
In vitro (lot. stikle, mėgintuvėlyje) – būdas atlikti eksperimentus bei įvairius tyrimus kontroliuojamoje aplinkoje, o ne gyvame organizme.
In vivo
In vivo (lot. gyvybėje) – būdas atlikti eksperimentus bei įvairius tyrimus gyvame organizme, pvz., gyvūnuose.
Keramidas
Keramidas yra riebalo molekulė, naudojama šampūnuose ir produktuose odai kaip minkštiklis. Tai yra riebalas, suteikiantis plaukams ir odai žvilgesio.
Keratinas
Tai struktūrinis baltymas, randamas odoje, plaukuose ir naguose.
,,Kokteilio efektas”
Vadinamasis „kokteilio efektas“ - kai skirtingos medžiagos veikia kartu, jų bendras poveikis yra stipresnis nei tikėtasi. Tai vadinama kokteilio efektu dėl dažno įsitikinimo, jog maišomi alkoholiniai gėrimai veikia stipriau, nei tik viena gėrimų rūšis per visą vakarą (iš tiesų taip nėra). Iš tikrųjų, kai mes vienu metu vartojame daug įvairių cheminių medžiagų, rezultatas gali tiesiog būti sudėtinis, arba medžiagų veikimas gali sustiprėti, tačiau taip pat gali būti, jog medžiagos sąveikaudamos tarpusavyje neleidžia viena kitai veikti. Mokslininkai nuolat tiria medžiagų sąveikas ir, prieš kurdami naujas formules, ieško, kurios medžiagos veikia kartu, kurios sustiprina, o kurios atsveria viena kitą. Visuomet atsižvelgiama į atliktus tyrimus, kai įvertinamas produkto saugumas vartojimui.
Prisiminkite, jog net ir paprastas arbatos puodelis išties yra daugiau nei 200 cheminių medžiagų kokteilis, o kur dar pienas ir cukrus joje.
Kolagenas
Kolageną galima įsivaizduoti kaip stiprų pluoštinį tinklą, kuris suteikia odai jos struktūtą ir užtikrina, jog oda yra savo vietoje. Kolagenas yra odos baltymas, kuris iš esmės suteikia odai pamatus. Jis taip pat švelnina odą.
Konservantai
Konservantai tai tokios sudedamosios produkto dalys, kurios apsaugo tiek gaminį, tiek ir vartotoją nuo užsiteršimo mikroorganizmais, produktą naudojant ilgą laiką.
Gaminio sauga kosmetikos industrijai yra visų svarbiausia, todėl visi produktai prieš pardavimą dezinfekuojami. Bakterijos ir grybai nuolat gyvena ant mūsų odos, jų taip pat gausu ore ir geriamame vandenyje. Įprastai naudojant bet kokį kosmetinį gaminį šis gali užsiteršti. Užteršti produktai, ypač skirti odai ir naudojimui aplink akis, gali sukelti itin didelių nepatogumų. Konservantai neleidžia mikroorganizmams daugintis ir taip padeda išvengti produkto užteršimo.
Kosher
Nėra jokio specialaus įstatymo, apibūdinančio, kas yra kosher kosmetika. Kosher pavadinimas dažniausiai naudojamas maistui apibūdinti, bet pastaruoju metu auga paklausa ir kosher kosmetikai. Kosher maistui svarbu, kad mėsa būtų atskirta nuo pieno. Maistas, kuris nėra nei mėsa, nei pagamintas iš pieno, vadinamas pareve. Kosher sistema aiškiai apibrėžia, kas savo sudėtyje turi pieno, o kas – mėsos. Kosmetikos produktai, kurių gamintojai teigia besilaiką kosher tradicijų, gaminami pagal kosher vertybes. Kai kurios organizacijos taip pat siūlo sertifikatus kosher kosmetikos produktams.
Šiuos gamintojus ir jų produktus lengva rasti internete, tereikia ieškoti raktinio termino „kosher kosmetika“.
Kosmetinis produktas
Kosmetinis produktas, tai bet kuri medžiaga ar mišinys, skirtas liestis su išorinėmis žmogaus kūno dalimis (epidermiu, plaukais, nagais, lūpomis ir išoriniais lyties organais) arba dantims ir burnos ertmės gleivine, norint juos išvalyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti, išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus.
Kosmeceutika
Terminas „kosmeceutinis“ neapibūdina jokios oficialios, teisinės produktų kategorijos. Pats žodis yra kosmetikos (ang. cosmetic) ir farmacijos produktų (angl. pharmaceutic) juginys. Šis terminas dažnai naudojamas rinkodaros kontekste ir reiškia, jog kosmetinis produktas veikia ne vien kaip grožio priemonė.
Produktas yra arba kosmetika, arba vaistai, ir negali būti abu vienu metu. Teisiškai šios dvi produktų kategorijos yra labai griežtai apibrėžtos ir nėra jokios trečios kategorijos, kuri kartu apimtų ir vaistus, ir kosmetiką.
Kosmetinių produktų gamyba yra griežtai kontroliuojama ir ES įstatymai aiškiai nurodo kosmetinio produkto apibrėžimą (lygiai kaip vaistų įstatymai apibrėžia, kas yra vaistas).
Kompanija, kuri prekiauja produktais, esančiais labai arti šios ribos, privalo nuspręsti, kuriai kategorijai priklauso jos prekės ir tuomet paklusti atitinkamos srities prekes apibrėžiantiems prekybos įstatymams.
Teisiškai, produkto aprašymas reguliuojamas įvairiais būdais, tokiais kaip specifiniai ES kosmetikos įstatymai, kurie reikalauja, jog teiginiai ant kosmetinio produkto pakuotės būtų pagrįsti tyrimais.
Joks kosmetikos produktas negali tikti absoliučiai visiems, taičiau visi kosmetiniai produktai privalo veikti taip, kaip teigia gamintojas. Asmeniniai įsitikinimai bei tai, jog visų mūsų kūnai skirtingi, rodo, kaip svarbu yra turėti platų kosmetikos pasirinkimą.
Europos teisės sistema yra moderni, lanksti, ir geba užtikrinti aukštą produktų saugumo lygį bei išpildo modernios ekonomikos poreikius, tokius kaip konkurencinga rinka. ES kosmetikos kontrolės modelis yra labai gerai vertinamas tarptautiniame kontekste, ir yra panaudotas kitose šalyse bei prekybiniuose blokuose, kai leidžiami kosmetikos įstatymai. Tikėkimės, jog ši situacija nesikeis ir ateityje.
Labai mažų kiekių aptikimas
Mokslininkai jau seniai suprato, jog mūsų kūnai sugeria medžiagas – natūralias ar sukurtas žmogaus – iš mūsų aplinkos. Šiandienos technologijos leidžia aptikti ir išmatuoti ypatingai mažus įvairių medžiagų kiekius iš žmogaus paimtuose mėginiuose. Medžiagos gali patekti į kūną valgant, kvėpuojant, geriant ar tiesioginio kontakto metu. Po to, kai medžiaga patenka į kūną ir yra paskirstoma bei suskaidoma, kūnas jos atsikrato (išskiria). Medžiagos, su kuriomis mes susiduriame kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, kosmetika ir maistas, yra taip gerai ištyrinėtos, jog jų sąveikas dažniausiai galima gerai nuspėti. Kosmetikos pramonės tvirtinimai dėl produktų saugumo yra paremti ilgai žinomais bei nusistovėjusiais mokslinių tyrimų rezultatais, kurie paklūsta itin griežtoms saugumo normoms.
Kai kuriais atvejais medžiagos lieka kūne itin mažais kiekiais, tačiau jei kas nors gali būti aptiktas kraujyje ar šlapime, dar nereiškia, jog tai pakenks mums. Visos cheminės medžiagos aplink mus vienu ar kitu metu gali būti aptiktos kraujyje, šlapime ar audiniuose.
Lygiai taip pat įmanoma aptikti labai mažus kiekius ir kosmetikos produktuose pasitelkiant analitinę chemiją – būtent tai ir užtikrina, jog visos medžiagos produkte yra identifikuotos ir moksliškai įrodyta, jog nei vienas mažas kiekis medžiagos nėra pavojingas.
Laisvieji radikalai
Laisvieji radikalai yra labai aktyvūs ir turi didelę ardomąją galią. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog laisvieji radikalai dalyvauja odos bei kitų audinių senėjimo procesuose. Laisvieji radikalai neutralizuojami antioksidantais.
Limonenas
Limonenas tai medžiaga, suteikianti citrinų kvapą. Ji dažnai naudojama kaip kvapioji medžiaga daugelyje kosmetinių ar buities produktų. Sakoma, kad limonenas turi kancerogeninių savybių, tačiau jokie tyrimai neįrodo limoneno kancerogeniškumo: nei Pasaulio Sveikatos Organizacija, nei Europos Sąjungos normatyvai neapibūdina limoneno kaip kancerogeno. Jei kokia nors medžiaga priskiriama žinomiems kancerogenams, ji papraščiausiai draudžiama naudoti bet kokiose kosmetinėse priemonėse. Limonenas yra visiškai saugus naudoti kosmetikoje.
Lipidai
Taip pat žinomi kaip riebalai arba aliejai. Lipidai tai tokios medžiagos, kurios nesimaišo su vandeniu ir netirpsta jame. Tai pagrindinė riebalų sudedamoji dalis.
Liposomos
Tai mikroskopiniai tuščiaviduriai riebalų burbulėliai, naudojami pernešti medžiagas į epidermį.
Makrofagas
Šis pavadinimas reiškia „didysis valgytojas“ ir labai taikliai nusako, ką šios ląstelės daro. Makrofagai tai didžiausi baltieji kraujo kūneliai, kurie yra atsakingi už organizmo apsaugą nuo mikrobų bei šlamšto. Jų darbas – slampinėti po kraują bei audinius ir pašalinti svetimkūnius – dulkes, žiedadulkes, talką ir panašius dalykus, kuriuos mes įkvėpiame. Taip pat, makrofagai šalina bakterijas ir parazitus iš mūsų audinių. Negyvos mūsų kūno ląstelės taip pat pašalinamos makrofagų. Kai makrofagas ką nors „praryja“, jis suskaido viską iki mažiausių dalelių, nepalikdamas jokių kenksmingų medžiagų, ir visos „šiukšlės“ pašalinamos su išmatomis. Iš tiesų, makrofagai tai mažyčiai šlavėjai mūsų kūne: jie būtini mums ir netgi turi atmintį, todėl padeda organizmui efektyviau pašalinti svetimkūnius, su kuriais jau yra tekę susidurti.
Meta-analizė
Tai statistinis būdas apimti kelių nepriklausomų tyrimų rezultatus.
Mineralinis Aliejus
Mineralinis aliejus tai skystas, iš naftos gautų angliavandenilių mišinys.
Angliavandeniliai yra cheminių medžiagų grupė, aprėpianti tik iš anglies ir vandenilio atomų sudarytas medžiagas. Angliavandeniliai dažniausiai gaunami naftos produktų gryninimo proceso metu, tačiau keletas jų randami augaluose bei gyvūnuose.
Mineralinis aliejus plačiai naudojamas kaip minkštiklis ir kaip pagalbinė priemonė kosmetikos preparatuose, skirtuose odai, nes ši medžiaga palengvina įtrynimą. Dėka mineralinio aliejaus plaukų priežiūros produktai suteikia tamprumo bei žvilgesio išsitrinkus galvą, o mineralinio aliejaus turintys odos priežiūros produktai sumažina pleiskanojimą ir oda atrodo gražesnė bei lygesnė.
Dažnai girdime gandus, jog mineralinis aliejus nesaugus, nes gaminamas iš naftos. Tačiau juk iš naftos gaunama galybė produktų – vieni jų, žinoma, nėra naudojami kosmetikoje, tačiau kiti kasdien naudojami maisto pramonėje. Pasaulio Sveikatos Organizacijos ekspertų komitetas maisto priedų klausimu nustatė, kiek angliavandenių „suvalgyti“ yra saugu. Svarbiausia yra žinoti, kurias medžiagas ir kokiais tikslais saugu naudoti.
Kosmetiniams produktams galima naudoti tik aukščiausios kokybės gryniausią mineralinį aliejų. Kai mineralinių aliejų turintys produktai tepami ant lūpų (pavyzdžiui, lūpdažiai, lūpų blizgesys ir pan.), instrukcijoje nurodoma, kiek ir kaip dažnai jį vartoti saugu.
JAV kai kurie produktai, turintys mineralinio aliejaus, privalo būti pakuotėje, apsaugotoje nuo vaikų. Europos Sąjungos šalyse mineralinis aliejus saugiai naudojamas jau daug dešimtmečių ir, jei tinkamai laikomas, yra saugus namuose šalia mažų vaikų.
Minkštinamoji medžiaga
Tai sudedamoji kosmetikos dalis, švelninanti ir lyginanti odą. Daugelis minkštinamųjų medžiagų yra aliejai, kurie padengia odą ir taip apsaugo ją nuo skysčių praradimo (dehidratacijos).
Muskusas
Muskuso kvapas visada buvo labai svarbus kvepalų pramonėje. Seniau muskusai buvo gaunami tik iš vienos rūšies elnių liaukų – ši rūšis greitai atsidūrė ant išnykimo ribos. Kvepalų pramonė sukūrė sintetinius muskusus kaip alternatyvą natūraliesiems, taip apsaugodama elnius. Tiesą sakant, muskusai buvo vieni pirmųjų sintetinių sudedamųjų dalių, naudotų parfumerijoje. Šiandien muskusai efektyviai sintetinami iš atsinaujinančių medžiagų šaltinių, nes mokslininkai nustatė molekulių, kurios sukelia muskuso kvapą, struktūrą.
Sintetiniai muskusai dėl didelio jų naudojimo buvo visapusiškai išbandyti tiriant jų poveikį tiek žmogui, tiek ir aplinkai. Mažyčiai muskusų kiekiai keletą kartų buvo aptikti motinos piene, ir tai privertė Europos Komisiją peržvelgti muskusų saugumą žmogui. Europos Komisijos nepriklausomų ekspertų išvadose nurodoma, kad, remiantis įvairiapusių mokslinių tyrimų duomenimis, muskusus saugu naudoti kosmetikos bei asmens higienos priemonėse. Taip pat, šie ekspertai nurodė, jog motinos piene dažniausiai randami muskusai, kurie naudojami kosmetikoje. Tai – sintetiniai policikliniai muskusai, pvz., HHCB ir AHTN, taip pat nitromuskusai – muskuso ksilenas ir muskuso ketonas.
Ši ekspertų grupė taip pat įvertino muskusų saugumą gamtai. Policikliniai muskusai neturi jokio poveikio gamtai, tačiau net ir po ilgamečių tyrimų muskuso ksilenas laukia nuosprendžio. Jį vis dar galima naudoti kosmetikos produktuose.
Nanotechnologija ir nanomedžiagos
Nanotechnologija – įdomi ir dinamiška mokslo sritis, siūlanti daug naudingų naujovių.
Žodis „nano“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „nanos“, reiškiančio „nykštukas“, „mažytis“. Šiandien šis terminas, naudojamas mokslininkų, nusako labai mažyčius daiktus, kurių dydis yra apie milijardą kartų mažesnis už metrą.
• Įprasta bakterija yra 1000 nanometrų dydžio.
• Žmogaus plauko storis – 80 000 nanometrų.
• Skruzdelė yra kelių milijonų nanometrų ilgio.
Galima sakyti, jog nanomedžiaga susideda iš dalių, kurių bent vienas išmatavimas matuojamas nanoskalėje. Kai kurios sudedamosios kosmetinių produktų dalys šiandien gali būti vadinamos nanomeždiagomis, nors jos jau ilgą laiką saugiai naudojamos kosmetikoje.
Neužkemšantis porų
Labai svarbu, kad produktai, skirti veido odai, neužkimštų porų. Kartais užsikimšusios poros sukelia daug problemų – susidaro inkštirai arba spuogai. Komedomos (užsikimšusios poros) susidaro, kai poros yra fiziškai užkemšamos, tačiau taip pat užsikimšimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus odos ypatybių ir riebumo.
Spuogai susidaro, kai poros užsikemša riebalais ir mirusia oda.
Inkštirai susidaro, kai poros užsikemša riebalais ir pradeda kaupti purvą.
Odos balinimo priemonės
Odos spalvą lemia genai, kurie koduoja pigmento melanino kiekį odoje – kuo jo daugiau, tuo ji tamsesnė. Ląstelės melanocitai gamina melaniną ir yra randamos tam tikruose odos sluoksniuose. Melanino gamyba yra sudėtingas biocheminis procesas. Yra du pagrindiniai melanino tipai: juodas-rudas ir geltonas-raudonas. Nuo to, kiek ir kokio melanino pagaminama ir kaip jis paskirstomas po odą, priklauso odos spalva. Melaninas taip pat nulemia ir plaukų spalvą.
Kai kurie žmonės šviesinasi odą bei plaukus dėl estetinių sumetimų.
Išviršiniai odos šviesinimo ar balinimo produktai Europoje teisiškai laikomi kosmetikos gaminiais.
Palmių aliejus
Palmių aliejus ir palmių branduolio aliejus gaminami iš palmės (Elaeis guineensis).
2006-aisiais pasaulinė palmių aliejaus ir branduolių aliejaus rinka įvertinta maždaug 40-čia milijonų tonų. Didžioji dalis natūralių riebalų ir aliejų naudojami maistui ir jo gamybai, tačiau pastaraisiais metais biodegalų gamintojai tapo didžiausiais naudotojais. Palmių aliejus ir iš jo gaminami produktai taip pat tapo svarbūs kosmetikos ir asmens higienos produktų gamyboje dėl augančios produktų iš natūralių žaliavų paklausos, tačiau pasauliniu mastu kosmetikos gamintojai naudoja labai nedaug palmių aliejaus. Augantis visuomenės susirūpinimas dėl didžiulio palmių aliejaus naudojimo įtakos aplinkai verčia ieškoti atsinaujinančių palmių šaltinių. „Apvalusis Stalas dėl Atsinaujinančių Palmių Aliejaus Šaltinių’’ (angl. „Round Table for Sustainable Palm Oil“, RSPO) – tai iniciatyva, kuri ieško naujų sprendimo būdų, kaip išsaugoti palmių aliejaus gavybą nesunaikinant atogrąžų miškų – šis klausimas itin aktualus Indonezijoje. Kosmetikos gamintojai supranta tokių projektų svarbą ir visomis išgalėmis juos remia bei palaiko.
Daugiau informacijos galima rast interneto svetainėje www.rspo.org
Parabenai
Parabenai tai organinių junginių klasė. Kaip konservantai, šie junginiai plačiai naudojami kosmetikos, maisto, buities gaminiuose, taip pat ir vaistuose. Parabenai neleidžia daugintis bakterijoms, pelėsiams bei grybeliams, kurie kitu atveju sugadintų produktą ir keltų didelę grėsmę vartotojui.
Parabenai randami augaluose ir gyvūnuose, tačiau juos taip pat galima sintetinti laboratorijoje. Šią medžiagų klasę pagal Europos kosmetikos direktyvą leidžiama naudoti kosmetikos produktuose. Parabenai sėkmingai naudojami kosmetikoje jau daugiau nei penkiasdešimt metų, per kuriuos neužfiksuota jokios grėsmės sveikatai.
Paviršiaus akytvios medžiagos
Paviršiaus aktyvios medžiagos naudojamos kosmetiniuose produktuose tam, kad būtų galima sumaišyti nesumaišomas medžiagas, pvz., aliejų ir vandenį.
Paviršiaus aktyvios medžiagos atlieka daug įvairių funkcijų: valo, ištirpindamos purvą; suspenduoja kietas daleles, tad kremas nevirsta vandens, aliejaus ir miltelių mišiniu, o yra vientisas ir tirštas; putoja ir emulsina, leisdamos vandeniui ir aliejui maišytis tarpusavyje.
PPD
PPD (parafenilendiaminas) yra plačiausiai naudojami permanentiniai plaukų dažai, nes ši medžiaga yra viena iš nedaugelio, galinčių tamsiai nudažyti tiek šviesius, tiek žilus plaukus. Permanentiniai plaukų dažai veikia taip: plaukus dažanti medžiaga (pvz., PPD) sumaišoma su jungiančia medžiaga prieš pat užtepant ant plaukų. Tuomet šios dvi medžiagos reaguoja tarpusavyje plauko viduje, ir jų reakcijos produktas yra per didelis, kad paliktų plauką – taip spalva lieka tol, kol plaukai atauga arba iškrenta. Dėl tokio specifinio dažymo metodo permanentiniai dažai pakuotėje turi du buteliukus.
PPD dažnai siejamas su alerginėmis reakcijomis plaukų dažams. Jautrumas ar alergija PPD medžiagai gali išsivystyti per ilgą laiką, todėl rekomenduojama pasitikrinti, ar nesate alergiški PPD prieš dažant plaukus.
PPD per pastaruosius dešimtmečius buvo išsamiai tiriamas, ir Europos Komisijos mokslininkai nusprendė, jog PPD galima naudoti plaukų dažymui. Šios medžiagos pakaitalo nėra – nei viena medžiaga neprilygsta PPD efektyvumui, o taip pat sunku rasti tokią medžiagą, kuri nebūtų pavojinga, tačiau suteiktų spalvą.
Dažnai klaidingai informuojama, jog PPD yra uždraustas kai kuriose ES šalyse. Taip tikrai nėra. PPD leidžiama naudoti visoje Europos Sąjungoje.
Kartais PPD aptinkamas laikinų tatuiruočių dažuose. Pagal ES įstatymus, toks PPD panaudojimas yra griežtai draudžiamas, nes Europos Komisijos mokslininkai nurodė, jog tai gali būti kenksminga.
Priemonės apsisaugoti nuo saulės
Kai esate saulėje, patariama naudoti apsaugos nuo saulės priemones – jos turėtų apsaugoti nuo UVB (nurodoma kaip SPF, turėtų būti mažiausiai 15) ir nuo UVA (plačiau nurodoma ant gaminio pakuotės). Niekada nenaudokite apsaugos nuo saulės produktų tam, kad galėtumėte ilgiau pabūti saulėje.
Prieš senėjimą (Anti-ageing)
Kuo daugiau sužinome apie ląstelių senėjimo procesus, tuo efektyviau galime vystyti juos stabdančius produktus. Galbūt kol kas ir negalime atsukti laikrodžio, tačiau tikrai galime sumažinti normalaus ląstelių senėjimo pasėkmes ir „nuveikti daugiausiai su tuo, ką turime“. Senėjimo požymių atsiradimo sulėtinimas jau toli pažengęs – pagalvokite, neseniai nežinojome, kokie pavojingi yra ultravioletiniai (UV) spinduliai. Dabar galime apsisaugoti nuo jų vengdami per ilgo buvimo saulėje ir naudodami tinkamas priemones nuo saulės. Laisvieji radikalai yra dar viena sritis, kurioje pasistūmėjome į priekį: čia padeda antioksidantai, o taip pat ir AHA rūgštys. Šie produktai naudojami odos priežiūrai jau daugelį metų. Kosmetikos kompanijų įgūdžiai glūdi ne teorinėse cheminių medžiagų galimybėse – šios kompanijos priverčia mokslą išties veikti praktikoje, ir tai pateikiama daugeliui įperkamo produkto formoje, kuris veikia būtent taip, kaip žadėta.
Propilenglikolis
Propilenglikolis saugiai vartojamas jau seniai. Labiausiai jis naudojamas kaip drėkiklis ir odos minkštinimo priemonė daugelyje kosmetikos produktų, taip pat ir vaistuose – propilenglikolis nekelia jokios grėsmės žmogaus sveikatai. Dažnai sakoma, jog ši cheminė medžiaga taip pat naudojama ir antifrize. Tai gali būti tiesa, tačiau vanduo taip pat yra antifrizo sudėtyje. Bet kokiu atveju, tai nėra svarbu kosmetikos saugumo klausimu, lygiai kaip tai, jog acto rūgštis ėsdina, nesusiję su jos panaudojimu virtuvėje. Tiesą sakant, šis teiginys dėl propilenglikolio antifrize dažnai painiojamas su vienu pagrindinių antifrizo ingredientų etilenglikoliu, kuris ir yra tai, ką šaltą žiemą pilame į automobilius.
Retinilo esteriai
Retinilo esteriai, pavyzdžiui: retinilo palmitatas ar retinilacetatas, naudojami odos priežiūros produktuose tam, kad pagreitintų ląstelių atsinaujinimą. Jie panašūs į vitaminą A.
Retinolis
Retinolis tai vitamino A alkoholis. Jis naudojamas kai kuriose odos priežiūros priemonėse tam, kad pagreitintų ląstelių atsinaujinimą. Retinolis yra panašus į vitaminą A.
Retinoidai
Retinoidai tai bendrinis pavadinimas visoms vitamino A formoms. Retino rūgštis (vitamino A rūgštis) draudžiama naudoti kosmetikos produktuose, remiantis ES taisyklėmis. Kitos vitamino A formos, tokios, kaip retinolis ir retinilo esteriai (retinilo palimitatas ir retinilacetatas) yra saugiai naudojamos odos priežiūros produktuose tam, kad pagreitintų ląstelių atsinaujinimą.
Riešutai
Vartotojai, alergiški tam tikriems riešutams, vengia naudoti produktus, kuriuose yra iš riešutų gaminamų sudedamųjų medžiagų. Teisiškai visi gamintojai privalo nurodyti sudedamąsias dalis ant gaminio pakuotės ir visos šios medžiagos privalo būti vadinamos nustatytais pavadinimais. Tai padeda alergiškiems žmonėms išvengti nepageidaujamų sudedamųjų dalių.
Siloksanai
Siloksanai, taip pat žinomi kaip silikonai, yra sintetinės medžiagos, naudojamos plataus vartojimo gaminiuose.
Visi siloksanai turi panašią struktūrą: atomų grandinė sudaryta iš silicio ir deguonies, o prie šios grandinės prisijungę anglies bei vandenilio atomai.
Siloksanai jau seniai plačiai ištyrinėti ir ilgus metus naudojami kosmetikos produktuose plaukams ir odai dėl savo puikių kondicionavimo savybių. Taip pat, siloksanai naudojami antiperspirantuose, priemonėse, skirtose apsisaugoti nuo saulės, šampūnuose, kondicionieriuose, drėkikliuose bei losjonuose. Siloksanai užtikrina, jog produktas veikia taip, kaip turėtų: dėka jų, medžiagos lygiai paskirstomos ant odos ar plaukų.
Siloksanai neužkemša porų.
SLS ir SLES
Natrio laurilsulfatas (angl. sodium lauryl sulphate, SLS) ir natrio lauretsulfatas (angl. sodium laureth sulphate, SLES) yra paviršiaus aktyvios medžiagos: junginiai, panašūs į detergentą, kurie priverčia skystį putoti. Paviršiaus aktyvios medžiagos naudojamos daugelyje kosmetinių produktų dėl savo valomųjų bei emulsinančių savybių.
Senas internetinis gandas, teigiantis, jog SLS dirgina odą ir net gali sukelti vėžį, dažnai pasiekia mus per visuomenės informavimo priemones.
Saugumas yra kosmetikos gamintojų prioritetas. Visi kosmetiniai produktai griežtai įvertinami pagal saugumo normas prieš pardavimą.
SLS saugumas niekada Europos Komisijai nekrito į akis, taip pat ir mokslo ekspertų komisija nėra užregistravusi jokių SLS keliamų pavojų.
1983-iaisiais Amerikoje kosmetikos ingridientų ekspertų grupė atlikto galutinį SLS saugos ir toksiškumo analizę. Jie patvirtino, jog SLS kosmetiniuose produktuose yra visiškai saugus vartoti. Ši analizė buvo pakartotinai atlikta 2002-aisiais, po to, kai buvo apžvelgti daugiau nei 250 mokslinių straipsnių.
Nors ilgalaikis didelio SLS kiekio vartojimas gali sukelti dirginimą, toks efektas naudojant mažą – kosmetinį SLS kiekį, taip pat randamą ir asmens higienos produktuose, pavyzdžiui šampūne ar dantų pastoje. Šie produktai jau seniai vartojami saugiai.
Iki šiol neužregistruotas nei vienas SLS šalutinis poveikis ar vėžio sukėlimo atvejis, nors ši medžiaga plačiai studijuota ilgus metus visame pasaulyje. SLS plačiai naudojama dėl savo gerų valančių savybių ir todėl, kad yra saugi. Vartotojai gali ramiai atsikvėpti ir toliau naudoti savo kosmetinius bei asmens higienos produktus – jie tikrai saugūs.
Natrio lauretsulfatas taip pat naudojamas daugelyje kosmetinių produktų dėl savo aktyvių paviršiaus savybių. Šis labai paplitęs valiklis yra visiškai saugus naudoti ant odos, tad nenuostabu, jog ne tik kosmetikos pramonė renkasi naudoti šį saugų, efektyvų ir biologiškai skaidomą valiklį.
Saulės Apsaugos Faktorius (SPF)
Saulės šviesa sudaryta iš matomosios šviesos, infraraudonųjų spindulių ir ultravioletinių (UV) spindulių.
Saulės apsaugos faktorius (angl. Sun Protection Factor, SPF) nurodo, kaip labai produktas apsaugo nuo nudegimo, kurį sukelia UVB spinduliai. SPF tai kosmetikos gamintojų sugalvotas matas, padedantis standartizuoti apsaugos nuo UVB žymėjimą.
Kuo didesnis SPF, tuo didesnė apsauga nuo UVB spindulių. Rekomenduojamas minimalus SPF 15.
Švinas lūpdažiuose
Anksčiau spaudoje ir internete buvo skelbiama, kad lūpdažiuose naudojamas švinas ir, kad lūpų dažymas dėl šios priežasties yra kenksmingas sveikatai. Švino naudojimas kosmetikoje remiantis Europos Sąjungos kosmetikos įstatymais yra visiškai uždraustas.
Žinoma, reikia pripažinti, kad švinas yra natūralus cheminis elementas, ir jo yra aplink mus. Todėl nenuostabu, jog ir lūpdažyje jo gali būti – labai mažas švino kiekis gali būti perneštas į kosmetinį produktą iš aplinkos ar jo gamybos metu. Kai vertinamas produkto saugumas, į šį mažą kiekį atsižvelgiama ir įsitikinama, jog jis nekelia grėsmės sveikatai. Dėl to, kad šių dienų analitinė chemija sugeba atrasti ir užfiksuoti vis mažesnius ir mažesnius kiekius medžiagų, netolimoje ateityje turėtume išvysti tyrimų, teigiančių, jog vienuose ar kituose produktuose rasta švino. Tokie tyrimai nepagrįstai gąsdina vartotojus.
Kaip atsaką į mestus kaltinimus dėl švino lūpdažiuose, Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija (angl. FDA) sukūrė naują švino analizės metodą ir pritaikė jį tiems patiems lūpdažiams, kuriuose, remiantis ankstesniais tyrimais, buvo rasti kenksmingi švino kiekiai. Priešingai, nei buvo skelbiama spaudoje, maisto ir vaistų administracija (FDA) pranešė, jog švino kiekis lūpdažiuose anaiptol nėra grėsmingas ir lūpdažiai pavojaus sveikatai nekelia.
Talkas
Talkas yra natūralus mineralas – vienas iš magnio silikato hidrido atmainų. Kosmetinis talkas, saugiai naudojamas jau daugiau nei 75-erius metus, nėra toks pats, kaip industrinis talkas. Kosmetinis talkas gaminamas sumalant iškastą talką ir nusijojamas per itin tankų sietą, ir daugelį kartų patikrinamas prieš pripažįstant jį tinkamu kosmetikai.
Nėra jokio ryšio – nei teorinio, nei praktinio – tarp kosmetinio talko bei vėžio atvejų, nors šis gandas laikas nuo laiko vis pasiekia mus.
Tinkamumo vartoti trukmė
Žr. Geriausias iki.
Tirpiklis
Tirpiklis – tai (dažniausiai) skystis, kuriame gali ištirpti medžiaga, pavyzdžiui, vanduo yra tirpiklis.
Triklozanas
Triklozanas – puikių antibakterinių savybių turinti medžiaga, dažnai dedama į kosmetiką bei asmens higienos priemones. Triklozanas dantų pastoje ir burnos skalavimo skystyje palaiko burnos higieną, o jo naudojimas muiluose bei dezodorantuose padeda palaikyti asmens higieną. Ši medžiaga efektyviai užkerta kelią bakterijų dauginimuisi ir augimui – tai padeda išvengti mikrobų plitimo, blogo kūno ar burnos kvapo, sumažina uždegimo galimybę.
Remiantis kosmetikos saugos įstatymais, triklozaną leidžiama naudoti kaip konservantą visuose kosmetikos produktuose (taip pat ir dantų pastoje bei burnos skalavimo skystyje). Visapusiškas saugumo įvertinimas, atliktas Europos Komisijos mokslinio komiteto vartotojų saugumui įvertinti (SCCS), du kartus (2009-aisiais ir 2011-aisiais) patvirtino, jog triklozanas yra visiškai saugus vartoti kosmetiniuose produktuose.
Triklozanas – viena iš labiausiai tirtų medžiagų, naudojamų šiandien. Šie tyrimai labai visapusiški: saugumo prasme, triklozano poveikis žmogui plačiai ištirtas (tuo pačiu ir saugumas kūdikiams – tiek prieš gimimą, tiek po jo, pavyzdžiui, maitinant krūtimi). Taip pat įvertintas triklozano poveikis gyvūnams ir aplinkai, galimybė mikrobų atsparumo atsiradimui. SCCS išvados aprėpia visus triklozano tyrimų rezultatus.
Anksčiau mokslininkai gilinosi į įvairias triklozano tyrimų sritis, ne vien šios medžiagos saugą žmogui – tai paskatino kalbas apie galimą triklozano kenksmingumą. Vienas tokių tyrimų sukūrė dirbtines sąlygas tokiai veiksmų eigai, kur didelis kiekis triklozano reagavo su chloru ir susidarė chloroformas. Šio tyrimo išvadose buvo numatoma, jog chloras, esantis čiaupo vandenyje, gali lygiai taip pat sureaguoti su kosmetiniame produkte esančiu triklozanu. Chemijos ekspertų komentaruose ši galimybė visiškai atmetama, tad nėra ko nerimauti – žmogaus gyvybei pavojus negresia.
UV absorbentas
Tai medžiaga, kuri apsaugo kosmetinį produktą nuo UV spindulių poveikio.
UV filtras
Tai medžiaga, kuri filtruoja UV spindulius tam, kad apsaugotų odą ir plaukus nuo žalingų UVA ir UVB spindulių. Visi UV filtrai leidžiami naudoti kosmetikos produktuose remiantis Europos Sąjungos įstatymais.
UV spinduliai
Daugiausiai saulės daromos žalos sudaro UV (ultravioletiniai) spinduliai. UV spinduliuotė skirstoma į UVA, UVB ir UVC spindulius. UVC spinduliai paprastai nepasiekia mūsų odos, nes juos visiškai sulaiko atmosfera. UVB spinduliai prasiskverbia į paviršinius odos sluoksnius ir kenkia odos ląstelėms, sukeldami uždegimą – taip mes nudegame. UVA spinduliai prasiskverbia labai giliai ir tiesiogiai veikia įvairius audinių tipus; šis UVA poveikis sendina odą. Tiek UVA, tiek UVB spinduliai sukelia įvairių tipų odos vėžį.
Vandenilio peroksidas dantų balinimo priemonėse
Žr. Baliklis/Vandenilio peroksidas dantų balinimo priemonėse
Vandenilio peroksidas – saugus naudoti plaukų priežiūros priemonėse
Vandenilio peroksidas yra blyškiai melsvas skystis, turintis daug panaudojimo sričių – tarp jų tokios, kaip baliklis, dezinfekantas bei antiseptikas. Jis jau dešimtmečius naudojamas kirpėjų ir stilistų šiek tiek pašviesinti plaukus bei yra veiklioji medžiaga kai kuriose šių specialistų naudojamose priemonėse.
Vandenilio peroksido naudojimas kosmetinėse priemonėse prižiūrimas pagal griežtus saugumo įstatymus. Gaminiai su vandenilio peroksidu, skirti vartotojams (pvz., plaukų spalvą suteikiantys produktai) turi maždaug 3% šios medžiagos, o produktai profesionalams gali turėti ir keletą kartų daugiau – iki 12%.
Dėl to, kad vandenilio peroksidas gali sukelti akių bei odos sudirgimą, jį būtina naudoti itin atsargiai. Jis taip pat regauoja su oru bei kitomis medžiagomis, ir gali sukelti sprogimą, todėl būtina jį laikyti sandariuose induose ten, kur nepasiekia šviesa. Taip pat svarbu vengti atviros ugnies bei kitų karščio šaltinių.
Ypač svarbu, kad visi grožio salonai bei kirpėjai ar stilistai, naudojantys vandenilio peroksido turinčius produktus, atidžiai laikytųsi gamintojo instrukcijų bei atsižvelgtų į saugumo nurodymus ant pakuotės – kaip laikyti, gabenti bei saugiai išvalyti išsiliejusį ar išbyrėjusį produktą.
Vegetariška kosmetika
Teisiškai neapibrėžta, kas yra veganiškas ar vegetariškas kosmetinis produktas.
Vegetarų bendruomenė apibrėžia vegetarą kaip „tą, kuris maitinasi kruopomis, riešutais, sėklomis, daržovėmis ir vaisiais, naudodamas arba nenaudodamas pieno produktų ir kiaušinių. Vegetaras nevalgo mėsos, paukštienos, žvėrienos, žuvies, moliuskų ar bet kokių kitų skerdienos produktų.“
Galimi ir kitokie apibrėžimai, pavyzdžiui, Vegetarų ir Veganų Fondas nurodo, jog vegetaras – žmogus, kuris vengia raudonos ir baltos mėsos, žuvies ir kitų vandens gyvių (pvz., vėžiagyvių ar moliuskų); kuris taip pat vengia skerdienos produktų: želatinos ar taukų. Vegetaras gali valgyti pieno produktus, kiaušinius ir medų.
Gamintojai gali teigti, jog produkte yra arba nėra gyvulinės kilmės sudedamųjų dalių, arba kad produktas tinkamas vegetarams. Tokie teiginiai leistini, tačiau teisiškai, visa, kas rašoma ant pakuotės, privalo būti pagrįsta ir neišgalvota.
Kosmetinių produktų gamintojus galima pasiekti pagal kontaktinę informaciją, nurodomą ant pakuotės – jie visuomet pasirengę atsakyti į jums rūpimus klausimus apie produktų sudėtį. Kai kurie gamintojai specializuojasi produktų be gyvulinės kilmės sudedamųjų dalių gamyboje.
Veganų, vegetarų, žydų ar musulmonų bendrijos gali patarti produktų be gyvulinės kilmės sudedamųjų dalių klausimu. Šią informaciją galima rasti jų interneto svetainėse bei spaudoje.
Vitaminas A
Vitaminą A gauname įvariomis formomis, tačiau viena jų – rūgštis – specialiai draudžiama naudoti kosmetikoje, remiantis Europos Sąjungos taisyklėmis. Ši medžiaga draudžiama, nes gali turėti šalutinį poveikį, kai naudojama dideliais kiekiais. Kitos vitamino A formos (pvz., retinolio ir retinilo esteriai: retinilo pamitatas ir retinilacetatas) saugiai naudojamos odos priežiūros produktuose, nes padeda odos ląstelėms atsinaujinti.
Vitaminas D
Oda, veikiama saulės, gamina vitaminą D. Vitaminas D būtinas gerai sveikatai palaikyti, ypač nuo jo priklauso kaulų tvirtumas.
Papildomo vitamino D klausimas sudėtingas: daugelis žmonių turi jo pakankamai, nes didžioji jo dalis pagaminama odoje, veikiamoje saulės. Galima gauti visą reikalingą vitamino D kiekį sveikai maitinantis ir būnant saulėje, kai naudojama apsauga nuo saulės.
Būnant saulėje, labai svarbu apsisaugoti nuo žalingo UV spindulių poveikio, todėl būtina naudoti priemones, apsaugančias nuo saulės.
Kai kurie maisto produktai turi labai daug vitamino D: kiaušiniai, riebi žuvis, žuvies kepenys ir jų aliejus, taip pat kai kurie sausi pusryčiai. Jei minėti produktai nepriimtini, visuomet galima vartoti maisto papildus, turinčius šio vitamino.
Vitaminas D turi daug formų, tačiau Europoje šis vitaminas nenaudojamas kaip kosmetinių produktų sudedamoji dalis, nes pagrindinės jo formos neleistinos pagal Europos Sąjungos taisykles.
Žėrutis
Žėrutis tai įvairūs mineralai, daugiausia sudaryti iš silikatų (medžiagų, susidedančių iš silicio ir deguonies). Žėrutis turi ypatingas fizikines savybes dėka savo struktūros – gamtoje jis aptinkamas sudarytas iš sluoksnių, kurie gali būti atskirti vienas nuo kito į pavienius lakštus. Taip pat žėrutį galima sutrinti į miltelius.
Būtent žėručio milteliai ir naudojami kaip priedas biriai kosmetikai – pavyzdžiui, akių šešėliuose. Žėrutis suteikia jiems glotnumo, tad šešėlius lengva naudoti. Taip pat žėrutis suteikia žvilgesio.
Šio mineralo milteliai dedami į kitus kosmetinius produktus: blakstienų tušus, lūpdažius, kūno losjonus, šampūnus, vonios aliejus – visi jie turi žėručio tam, kad suteiktų blizgesio. Žėrutis kai kuriems pigmentams suteikia „gilumo“ ir sukuria perlišką efektą.
